Rekomendacijos sergantiems skrandžio opalige

     Opaligė – tai lėtinė liga, kuriai paūmėjus atsiranda skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. Ši palaipsniui pragraužia kraujagyslės sienelę (arba sienelėje įvyksta infarktas). Opaligei būdingas paūmėjimo sezoniškumas – liga be aiškių priežasčių atsinaujina pereinamuoju metų laiku (rudenį ir pavasarį). Paūmėjus opaligei, opa gali atsinaujinti toje pačioje arba kitoje vietoje.

     Ligos priežastys. Opaligė atsiranda arba paūmėja sutrikus pusiausvyrai tarp šių veiksnių: labai sustiprėjus agresyviems veiksniams arba susilpnėjus apsauginiams mechanizmams. Helicobacter pylori, sukelianti skrandžio pepsines opas, yra dažna kraujavimo priežastis. Nustačius, kad skrandžio gleivinėje yra Helicobacter pylori infekcija, ir ją pašalinus, atsinaujinančio kraujavimo rizika sumažėja.

     Požymiai: pykinimas, vėmimas, vargina rėmuo, skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pilvo skausmas nevalgius (taip pat naktį) ir pavalgius.

     Sergamumas. Vilniaus mieste ir rajone per metus 100 000 suaugusių gyventojų tenka 32 kraujuojančių skrandžio opų atvejai. Skrandžio opalige dažniau serga vyrai.

     Komplikacijos. Kai kurios komplikacijos (kraujavimas, prakiurimas) vystosi labai greitai ir gali būti mirtinos. Ūminis kraujavimas anksčiau ar vėliau įvyksta 15-20 proc. skrandžio opalige sergančių pacientų. Tai dažniausia opų komplikacija. Ūminis kraujavimas, lyginant su perforacija, kita opų komplikacija, pasitaiko keturis kartus dažniau. Negydoma skrandžio opa gali virsti vėžio priežastimi.

     Tiesioginiai ūmaus kraujavimo iš skrandžio opos požymiai: vėmimas krauju, kraujo krešuliais ar apvirškintu, primenančiu kavos tirščius krauju, silpnumas, nerimas, dirglumas, galvos svaigimas ir skausmai, dažnas silpno prisipildymo pulsas, žemas kraujospūdis, juodos, į degutą panašios, savito kvapo išmatos.

     Žalingi įpročiai ir veiksniai, įtakojantys opos paūmėjimą ir kraujavimo riziką: nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas, netinkama mityba (nereguliarus, retas maitinimasis, aštrus, grubus maistas), vaistų vartojimas (aspirino, vaistų nuo uždegimo (indometacino, diklofenako ir kt.) perdozavimas).

     Profilaktika ir patarimai. Tam, kad opaligė pasikartotų rečiau, būtina išnaikinti H. pylori. Taip pat svarbu tinkamai maitintis, vengti stresinių situacijų, atsisakyti žalingų įpročių, saikingai vartoti vaistus. Būtina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą (1-2 kartus per metus atlikti fibrogastroduodenoskopiją).

     Fibrogastroduodenoskopijos metu galima ne tik pamatyti opą, bet ir paimti gleivinės biopsiją H. pylori ar vėžiui nustatyti. Rentgenologinis skrandžio tyrimas – mažiau patikimas metodas, mat jo metu H. pylori nenustatoma. Šis tyrimas atliekamas tada, kai dėl kokių nors priežasčių negalima atlikti gastroduodenoskopijos. H. pylori galima nustatyti ir specialiu kraujo tyrimu.

Parengė II-ojo chirurgijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Liucija Jeršova ir skyriaus vedėjas m. dr. Edmundas Vladas Gaidamonis