Padidėjęs ir žemas kraujospūdis

Kraujospūdžio dėka kraujas teka kraujagyslėmis ir ,,aplanko” visus organizme esančius organus bei audinius. Čia iš kraujo pasisavinimas deguonis bei kitos medžiagos, o iš organų ir audinių pašalinamos visokios ,,šiukšlės”.

Normalus sistolinis (arba viršutinis) kraujo spaudimas turėtų būti 90-135mmHg, o diastolinis (apatinis) – 70-85mmHg. Beje, nors visuomenėje populiari nuomonė, kad su amžiumi spaudimas didėja ir vyresnių žmonių jis paprastai būna aukštesnis nei jaunesnių, iš tikrųjų arterinio spaudimo norma senstant nesikeičia.

Apie 90proc. atvejų priežastys, kodėl padidėja arterinis kraujo spaudimas (AKS), nėra žinomos – tai vadinamoji pirminė arterinė hipertenzija. Kitais atvejais padidėjęs AKS pasireiškia kaip kitos ligos (pvz., antinksčių patologijos, inkstų arterijų arba pačių inkstų ligos ir kt.) požymis. 

Padidėjęs AKS yra liga, ir ji turi būti gydoma netgi tada, kai ligonis jaučiasi sveikas ir niekuo nesiskundžia. Tiesa, jei kraujospūdis šokteli tik kartą kitą, tai dar nereiškia, kad turėsite bėdą visam gyvenimui. Kita vertus, toks kraujospūdžio nepastovumas padidina riziką arterine hipertenzija susirgti ateityje. Todėl šiems žmonės rekomenduojama savo kraujospūdžio ,,neužleisti” ir dažniau jį pasimatuoti, o iškilus kokiems nors klausimams nepakenktų juos aptarti su savo šeimos gydytoju.

Padidėjęs AKS yra labai svarbus daugelio ligų rizikos veiksnys. Dėl kraujospūdžio kenčiantiems (o neretai apie jį net nežinantiems) žmonėms dažniau įvyksta intrasmegeninės kraujosruvos (išsivystančios plyšus galvos smegenų kraujagyslei), plyšta galvos smegenų arterijų aneurizmos, įvyksta išeminis insultas, vystosi lėtinis širdies ir inkstų nepakankamumas. Taigi dėl tokio, rodosi, visai ,,nekalto” reiškinio sutrinka daugelio organizmo sistemų funkcijos.

Į padidėjusį AKS nevalia žiūrėti pro pirštus – ateityje tai gali padėti išvengti rimtesnių ligų ar bent sumažinti tikimybę jomis susirgti. O ir gydyti padidėjusį kraujospūdį yra pigiau ir lengviau, nei jo sukeliamas ligas. Pagrindinis padidėjusio AKS gydymo tikslas – sugrąžinti jį į normos ribas. Vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti yra daug ir įvairių, todėl nuspręsti, kuriuos jų vartoti, verčiau leiskite gydytojui. Jei kraujo spaudimas pradėjus vartoti vaistus suvaldomas maždaug po savaitės, jie parinkti tinkamai. Tačiau nustoti jų gerti ar sumažinti dozę vos pasijutus geriau jokiu būdu negalima. Iš tikrųjų vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio neretai tenka vartoti visą gyvenimą, reguliariai, nes arterinė hipertenzija yra lėtinė liga. Be abejo, vieni vaistai ilgainiui gali būti pakeisti kitais, tačiau kada tai turi būti padaryta, sprendžia gydytojas.

Padidėjusį kraujo spaudimą besigydantis ligonis taip pat turi keisti savo gyvenimo būdą. Pirmiausiai tenka apriboti suvartojamos druskos kiekį, nes ji sulaiko vandenį organizme. Taip pat reikėtų laikytis darbo ir poilsio režimo, kiek įmanoma vengti stresinių situacijų, atsisakyti alkoholio. Gana dažnai ribojamas fizinis krūvis. Žinoma, tai nereiškia, kad dėl padidėjusio kraujospūdžio kenčiantiems teks atsisakyti sporto ar širdžiai malonaus aktyvaus poilsio – tiesiog visa tai turi būti daroma gydytojui prižiūrint. Kovojant su padidėjusiu kraujospūdžiu taip pat labai svarbu stengtis palaikyti normalų svorį – kartais vien to užtenka, kad kraujo spaudimas sugrįžtų į vėžes. Beje, svorio koregavimas kai kuriais atvejais leidžia sumažinti ir vartojamų vaistų skaičių ir (arba) jų dozes. Dar vienas pastebėjimas – staigiai numušus aukštą kraujospūdį, žmonės, su juo kovoję ilgą laiką, gali pasijusti prastai – atsiranda silpnumas, bendras nuovargis, skundžiamasi galvos svaigimu. Kad taip nenutiktų, kraujospūdį reikia mažinti pamažu.

Dėl aukšto kraujospūdžio negaluojančių žmonių apstu, o štai vargstančių dėl žemo kraujospūdžio (liga vadinama arterine hipotenzija) – maža. Žemas ar staigiai sumažėjęs kraujospūdis dažniau įspėja apie vieną iš gausybės ligų, kurioms šis požymis, greta daugybės kitų, ,,priklauso”. Svarbu pastebėti, kad staigus kraujo spaudimo kritimas, lydimas padažnėjusio pulso, blyškumo ir silpnumo gali būti slapto kraujavimo organizme (dažnai iš virškinamojo trakto) požymis. Todėl šitaip pasijutus reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Kitais atvejais žemas kraujospūdis nėra liga – retkarčiais nukristi jis gali kiekvienam. Paprastai taip nutinka staiga kūno padėtį iš horizontalios pakeitus į vertikalią. Tuomet pasidaro silpna, aptemsta akyse, atrodo, kad tuoj nualpsime. Šį jausmą dažnas žmogus yra patyręs pirtyje ar po karštos vonios. Kraujo spaudimas taip pat nukristi gali ir vartojant tam tikrus medikamentus.

Nėštumo metu padidėjęs AKS yra vienas iš nėščiųjų toksikozės požymių. Be padidėjusio kraujospūdžio moterį tuomet gali varginti ir patinimai, jos šlapime atsiranda baltymų. Kartais netgi prasideda traukuliai, netenkama sąmonės (medicinoje šis reiškinys vadinamas eklampsija). Toksikozė yra grėsminga būklė, linkusi progresuoti, jei nėra gydoma. Todėl nėštumo metu moteris privalo sekti savo kraujospūdį, ir, jam padidėjus, nedelsdama kreiptis į specialistą, nes dėl aukšto kraujo spaudimo nukenčia ir vaisiaus vystymasis.

Kaip teisingai matuoti kraujospūdį. Koks yra mūsų kraujo spaudimas, dažniausiai sužinome gydytojo kabinete. Tačiau ši informacija iš tikrųjų nėra labai tiksli, nes čia apsilankius suveikia vadinamasis „baltojo chalato” sindromas – mes jaudinamės, dėl to kraujo spaudimo šokteli. Be to, prieš matuojant kraujospūdį būtina pailsėti bent 10min., o tai gydytojo kabinete vargu ar įmanoma. Dėl šių priežasčių AKS geriausia matuoti namie. Dar geriau, jei tai bus daroma kelias dienas iš eilės, keliskart per dieną. Beje, laikas nuo laiko naudinga pasimatuoti abiejų rankų kraujospūdį – tai gali padėti nustatyti ne vieną ligą. Užsirašytus duomenis būtinai parodykite gydytojui, taip jis lengviau susidarys vaizdą apie jūsų kraujospūdžio pakitimus, nei pats pamatavęs.

Parengė gydytojas neurologas Aleksandras Vilionskis