Atminties sutrikimai ir jų gydymas

Atmintis susideda iš kelių procesų: įsiminimo, informacijos išsaugojimo ir atgaminimo. Atmintis taip pat nėra vienalytė – ji  gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė.

Trumpalaikėje atmintyje, kuri yra kasdienės žmogaus veiklos pagrindas, užsibūna maždaug per 1-2min. sukaupta informacija. Ši atmintis nuolat budi ir perima visas naujas žinias, žmogų pasiekiančias per klausą, regėjimą ir lytėjimą. Tuo pat metu žmogus mato, girdi, suvokia, sprendžia uždavinius, atlieka užduotis.

Ilgalaikė atmintis – gerokai sudėtingesnė. Ji tarsi užregistruoja matytus ir girdėtus įvykius, įprasmina juos, nuspalvina jausmais ir saugo. Kiek trunka saugojimas – kelias minutes, valandas, mėnesius ar metus – priklauso nuo to, kokią reikšmę įvykiui suteikia pats žmogus. Informacijos užsibuvimo atmintyje trukmei įtakos taip pat turi įsiminto įvykio pasikartojimas. Tokiu būdu kai kurie atsiminimai atmintyje įstringa visam gyvenimui.

Žmogaus atmintis natūraliai blogėja su amžiumi – jis vis sunkiau įsimena naują informaciją, prisimena ankstesnius įvykius, orientuojasi neįprastoje aplinkoje. Visa tai – natūralaus senėjimo proceso reiškiniai. Tačiau atvejais, kai atmintis sušlubuoja labai stipriai ir ima trikdyti kasdieninę veiklą, reikėtų susirūpinti, ar neįsimetė kokia liga.

Kaip ligos, kokia ji bebūtų, požymis, atminties sutrikimas dažnai pasireiškia kartu su kitų organizmo funkcijų sutrikimais. Pavyzdžiui, vyresni žmonės dažniau serga Alzheimerio liga. Atminties sutrikimo ir kitų požymių kompleksas (medicinoje vadinamas demencija) taip pat gali vystytis po kelių išeminių insultų, dėl kai kurių toksinių medžiagų, besikartojančių galvos smegenų traumų ir kt. Beje, būtent pastarosios dvi priežastys neretai tampa jaunų žmonių atminties sutrikimo kaltininkėmis. Izoliuotas atminties sutrikimas, niekaip neatsiliepiantis kasdieniams darbams, nėra liga. Vis dėlto pas gydytoją apsilankyti rekomenduotina. Beje, tyrimai rodo, kad atminties sutrikimai apskritai dažniau nustatomi žmonėms, turintiems žemą išsilavinimą, blogą socialinę bei ekonominę padėtį nei tiems, kurių išsilavinimas aukštesnis, o darbas – protinis. Kita vertus, būtent pastarajai grupei pasireiškę sutrikimai progresuoja greičiau.

Susilpnėjusi atmintis vargu, ar beatsistatys savaime. Netgi priešingai, greičiau ar lėčiau sutrikimas dažniausiai progresuoja. Tiesa, jei atminties aptemimo priežastis – kokia nors ūmi liga, atmintis paprastai sugrįžta ją išsigydžius. Klinikinėje praktikoje taip pat yra pasitaikę atvejų, kuomet, kaip manoma, dėl trumpalaikio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo žmogus (dažniau vyresnio amžiaus) trumpam visiškai praranda atmintį, bet po kelių valandų vėl ją atgauna. Tačiau tokie atvejai pasitaiko retai.

Nors gydymo įstaigose netaikomi jokie atminties sugrąžinimo būdai, požymių kompleksui (demencijai) gydyti yra sukurti specialūs preparatai, kurių veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Tačiau ir šie preparatai nevisagaliai – jie tik laikinai pagerina ligonio būklę ir sustabdo (arba sulėtina) ligos, pasireiškiančios atminties ir kitais sutrikimais, progresavimą. Šitie vaistai vartojami tik paskyrus gydytojui.

Atminčiai gerinti skirtų maisto papildų efektyvumas nėra patvirtintas, taigi stebuklo tikėtis neverta. Kita vertus, jei ir nepadės, vitaminai bent jau nepakenks. Juo labiau, kad maisto papildus, priešingai nei gydytojo skirtus tikrus vaistus, galima bet kada nustoti gerti ir nepajusti pasekmių. Taigi pasitelkti ar ne šiuos preparatus gerinant atmintį – kiekvieno žmogaus apsisprendimo ir piniginės, mat kainuoja jie nemažai, reikalas.

Pats geriausias būdas gerinti atmintį – išvengti jos susilpnėjimo. Todėl nuolat kontroliuokite savo kraujospūdį, venkite kontaktų su toksinėmis medžiagomis, stenkitės rinktis sveiką gyvenimo būdą ir kt.

Beje, kartais užmaršumas gali būti visai ne suprastėjusios atminties, o išsiblaškymo rezultatas.

Parengė gydytojas neurologas Aleksandras Vilionskis